| Industrinė revoliucija |
Poveikis vaistų gamybai
XIXa. pradžioje technikos mokslas pasiekė didelių laimėjimų. To pasekoje įvyko pramonės revoliucija, kuri palietė visas žmogaus gyvenimo sritis. Taip pat ir vaistų gamyba persikėlė iš vaistinių, kuriose viskas buvo gaminama rankomis, į fabrikus, kuriuose buvo gaminama mašinomis.
Albrechtas fon Haleris (1708-1777 m.)
Albrechtas fon Haleris, Berno miesto gydytojas, savo sudarytoje Pharmacopoea Helvetica von 1771 nurodė, kad tradiciniai vaistai, prieš patekdami į farmakopėją, turi būti ištirti, t.y. juos pavartojus sveikiems ir sergantiems pacientams, turi būti įrodyta jų indikacija. Taip atsirado visiškai naujas supratimas apie vaistus ir jų poveikį, tapo svarbi vaisto standartizacija ir dozavimas. Tuo pat metu vystėsi analitinė ir organinė chemijos, ir XIXa. pramoninė vaistų gamyba tapo realia.
Nuo gamybos iki paslaugų imonės
Pradėta vaistų gamyba sintetiniu-cheminiu keliu plėtėsi, o farmacijos vystymęsi dalyvavo jau ne tik vaistininkai, bet ir chemikai, technikai, laborantai. Vaistinė pakeitė savo profilį nuo gamybos iki paslaugų imonės, kur buvo išduodami pramonėje pagaminti vaistai ir konsultuojami pacientai.
|
|
|
2024 gruodžio 26 d., ketvirtadienis 
