| Renesansas |
Perversmo laikotarpis
Renesanso laikotarpiu pradėta kritiškai žvelgti į visas iki tol buvusias mokslo teorijas. Tuo metu vyko daug politinių permainų, prasidėjo didelis technikos progresas. Aktyviai vyko ir politinis, visuomeninis bei dvasinis gyvenimas. Tai turėjo akivaizdžią įtaką farmacijos istorijai.
Viduramžių medicina buvo suformuota teologijos, įsivaizduojant, kad egzistuoja Dievo bausmė ir sielos valymas. Ligonių priežiūra ir ligoninės buvo vienuolynų įtakoje ir apsiribojusios artimo meile. Tokiu būdu buvo suvaržytas ligų priežasčių ir racionalių terapijos metodų ieškojimas.
Renesanso laikotarpiu susiformavo naujas požiūris į ligą ir gydymą. Tai lėmė vis didėjantis žmogaus kūno ir jo funkcijų pažinimas, kurias jau buvo galima tikslingai ir specifiškai paveikti. Renesanso gydytojai sukūrė realistinę žmogaus anatomiją, kuri, pradėjus spausdinti knygas (apie 1450 m.), tapo prieinama visiems sluoksniams.
Paracelsas (apie 1493- 1541 m.)
Paracelsas (Teofrastas Bombastas fon Hohenhaimas), šveicarų gydytojas, alchemikas ir mokslininkas. Kai kurie jį laikė dar ir šarlatanu. Paracelsas atmetė antikinį mokslą, iškėlė eksperimentų vertę ir tapo to meto mokslo lyderiu. Skaitė paskaitas, bei viešai sudegino savo pirmtakų Avicenos ir Galeno knygas. Jo paties knygos buvo kritikuojamos už misticizmą. Europoje populiarino alchemikų teoriją, teigiančią, kad materiją sudaro tik trys elementai: druska, siera ir gyvsidabris.
|
|
|
2024 gruodžio 26 d., ketvirtadienis 
