Karščiavimas tai organizmo apsauginė reakcija į daugelį ligų, pasireiškianti kūno temperatūros pakilimu. Karščiavimą gali sukelti pirogenai: mikrobai, jų nuodai, svetimi baltymai (vakcinos), cheminės medžiagos (apsinuodijimas); alerginės reakcijos, nudegimai, psichikos traumos.
Pakilusi temperatūra priklauso nuo minėtų faktorių kiekio ar stiprumo. Temperatūra vadinama subfebrilia (neaukšta), kai yra 37,1-38 °C, vidutine ar febrilia 38-39 °C ir aukšta 39-41 °C. Yra 3 karščiavimo stadijos: temperatūros kilimas, laikymasis ir kritimas. Temperatūrai kylant, dažniausiai krečia šaltkrėtis. Per temperatūros kritimo stadiją padidėja šilumos atidavimas, ir žmogus daug prakaituoja, padažnėja jo kvėpavimas.
Karščiavimas gali būti įvairių ligų, nebūtinai peršalimo simptomas, todėl reikia kreiptis į gydytoją. Iš pakilusios temperatūros neįmanoma spręsti apie ligos sunkumą, nes kiekvieno organizmas reaguoja labai individualiai.
Karščiavimas labai svarbus apsauginis mechanizmas, kuris skatina organizmą kovoti su ligos sukėlėjais ir stimuliuoja baltųjų kraujo kūnelių gamybą (imuninių ląstelių). Todėl pakilusi temperatūra yra organizmui naudinga reakcija ir turėtų būti mažinama tik tam tikrais atvejais.
Tačiau esant pernelyg aukštai temperatūrai gali sutrikti organų ir sistemų veikla. Tada atsiranda galvos skausmas, svaigimas, gali aptemti sąmonė, padažnėja širdies ritmas ir kvėpavimas, pakinta medžiagų apykaita. Kad to išvengti, reikia imtis atitinkamų priemonių:
Jei pakilo aukšta temperatūra, o ligos simptomai trunka ilgiau nei vieną parą, būtinai į namus išsikvieskite gydytoją.
Jei negalavimas tapo nebepakeliamu, pradžioje karščiavimui mažinti galima dėti vėsinamuosius kompresus ant blauzdų, ledukus ant stambiųjų kraujagyslių.
Karščiavimui mažinti galima gerti prakaito išsiskyrimą skatinančias arbatas: šeivamedžio žiedų, liepžiedžių, prakaitavimą skatinančius vaistažolių mišinius.
Nepasitarus su gydytoju, nepatartina vartoti karščiavimą mažinančių vaistų.
Karščiavimą mažinančius vaistus reikėtų vartoti, kai temperatūra pasiekia 39 °C.
Dažniausiai karščiuojant geriami acetilsalicilo rūgšties (aspirino) ar paracetamolio preparatai. Jei gydytojas nepaskyrė kitaip, šių vaistų negalima vartoti ilgą laiką ir didelėmis dozėmis!
Aspirino negalima duoti vaikams ir paaugliams (!), nes yra pavojus sukelti Rejė sindromą - ūmų, dažnai mirtiną kepenų, smegenų ir kitų organų toksinį pažeidimą.
2024 lapkričio 28 d., ketvirtadienis 
Karščiavimas tai organizmo apsauginė reakcija į daugelį ligų, pasireiškianti kūno temperatūros pakilimu. Karščiavimą gali sukelti pirogenai: mikrobai, jų nuodai, svetimi baltymai (vakcinos), cheminės medžiagos (apsinuodijimas); alerginės reakcijos, nudegimai, psichikos traumos.
