Žiemą mes daugiau suvalgome cukrainių, pyragaičių, šokolado ar kakavos produktų. Saldumynai tiesiog vilioja. Anksčiau cukrus buvo prabangos dalykas - egzotiškas ir brangus. Šiandien jis priskiriamas prie pagrindinių maisto produktų.
Cukrus yra saldus, konservuojantis ir nervų sistemą stimuliuojantis produktas; chemiškai apibrėžiamas kaip angliavandenis - sacharozė, susidedanti iš fruktozės ir gliukozės molekulių. Tik augalai saulės šviesos energijos pagalba gali gaminti cukrų. Tačiau tik kai kurie augalai savo audiniuose kaupia sacharozę - mūsų namuose vartojamą cukrų.
Tropikuose cukrų kaupia cukranendrės (Saccharum officinarum). Daugiausia jų auginama Kuboje ir Brazilijoje. Mūsų kraštuose cukrumi turtingiausi augalai yra cukriniai runkeliai (Beta vulgaris subsp. vulgaris convar. vulgaris var. altissima Doll). Jie turi 17-20 proc. cukraus. Iš tonos cukrinių runkelių gaunama apie 155 kg rafinuoto cukraus, kuris turi 99,9 % sacharozės ir ne daugiau 0,4 % vandens.
Žmogus per metus vidutiniškai suvalgo 36 kg cukraus: 6 kg gauna tiesiai iš pakelio, o likusius 30 kg - nespastebimai kartu su gėrimais ir saldumynais, kepiniais ir konservais, saldžiomis sriubomis ir padažais, pusgaminiais ir sausais pusryčiais. Per dieną tai sudarytų 33 kubelius cukraus arba tiek, kiek jo būtų galima gauti iš vieno cukrinio runkelio.
Keletas klausimų ir atsakymų apie cukrų:
Kodėl ypatingai žiemą jaučiame potraukį saldumynams?
Kai kažką saldaus suvalgome, kasa pagamina daugiau hormono insulino, kuris padeda aminorūgščiai triptofanui iš kraujo patekti į smegenų ląsteles. Smegenyse ši medžiaga verčiama serotoninu - hormonu, kuris kelia nuotaiką. Todėl serotoninas dar vadinamas laimės hormonu. Žiemą dėl menko saulės spindulių kiekio serotonino pasigamina mažiau. Tai paaiškina, kodėl tamsiuoju metų laiku ar esant prislėgtai nuotaikai mes taip mielai smaguriaujame ir kodėl angliavandeniais skurdžios dietos sukelia depresiją.
Ar reikalingas organizmui valgomasis cukrus?
Atsakymas visiškai aiškus ne. Rafinuotas cukrus mūsų organizmui nereikalingas. Tačiau organizmo energetiniams poreikiams patenkinti reikia cukrinių medžiagų angliavandenių, pavyzdžiui, grūdinių kultūrų ar bulvių krakmolo. Angliavandeniai ypatingai reikalingi raumenų ir smegenų ląstelėms, kad šie galėtų tinkamai funkcionuoti. Todėl su maistu reikia gauti kitų angliavandenių, bet ne rafinuoto cukraus.
Ar rudas cukrus sveikesnis nei baltas?
Klaidingai manoma, kad rudas cukrus sveikiau už baltą. Rudas cukrus yra rudas, todėl kad yra mažiau išvalytas arba jame yra melasos, todėl sudėtis nuo balto cukraus skiriasi tik labai menkai. Ir rudas, ir baltas cukrus yra tik energijos šaltinis ir, priešingai nei vaisiai, jie neturi nei vitaminų, nei mineralinių ir balastinių medžiagų.
Ar cukrus kenkia?
Per didelis cukraus vartojimas gali būti viršsvorio priežastimi. Tiesiog su cukrumi gautas energijos perteklius paverčiamas riebalais. O viršsvoris apsunkina širdies darbą. Manoma, kad senatvės diabetą taip pat gali paskatinti per didelis cukraus vartojimas. Be to, cukrus kenkia dantims, nes burnos ertmėje esančios bakterijos cukrų naudoja kaip maistą ir gamina iš jo rūgštis, kurios tirpto dantų emalį.
Kai nepatartina vartoti cukraus (sergant diabetu), vietoj jo gali būti vartojami cukraus pakaitalai sorbitolis ir ksilitolis. Sorbitolis 2 kartus mažiau saldus, o ksilitolis 2 kartus saldesnis už sacharozę.
Kiek suvartoti cukraus protinga?
Moteriai, dirbančiai lengvą darbą, rekomenduojama per dieną suvartoti ne daugiau 200 kcal turinčių saldumynų. Vyrai atitinkamai savo kūno masei gali smaguriauti daugiau, vaikai - mažiau. O geriausia alternatyva vietoj saldumynų vartoti šviežius ar džiovintus vaisius, kadangi jie turi organizmui svarbių mineralinių ir balastinių medžiagų, vitaminų.
2024 gruodžio 26 d., ketvirtadienis 
Žiemą mes daugiau suvalgome cukrainių, pyragaičių, šokolado ar kakavos produktų. Saldumynai tiesiog vilioja. Anksčiau cukrus buvo prabangos dalykas - egzotiškas ir brangus. Šiandien jis priskiriamas prie pagrindinių maisto produktų. 
