Pieno produktų reklamoje dažnai girdime kaip giriamos jų sveikatai naudingos savybės: didina organizmo atsparumą, gerina virškinimą. Susidaro vaizdas, kad jeigu nori būti sveikas, tai užtenka tik skanų jogurtą suvalgyti. Vis gi, kas slepiasi po užrašu probiotinis? Ir ar tikrai toks produktas naudingas sveikatai?
Bet apie viską pradėkime nuo pradžių.
Žarnynas pilnas bakterijų
Žmogaus žarnyne yra daugiau nei 400 rūšių bakterijų. Viename grame storųjų žarnų turinio gyvena 10-1000 milijardų bakterijų. Sudėtingoje įvairių rūšių sąveikoje kiekviena bakterijų rūšis atlieka tam tikrą vaidmenį, o jų santykis turi įtakos sveikatai. Priklausomai nuo to, kokios rūšys dominuoja, priklauso ir mūsų sveikata.
Paprastai vietinės bakterijos taip gerai prisitaikę prie esamų sąlygų, kad svetimos turi labai mažai galimybių čia įsikurti. Naujokai dažniausiai pašalinami kartu su žarnyno turiniu. Tačiau kai santykinai padaugėja kai kurių floros bakterijų ir jos pradeda vyrauti, tuomet gali kilti rimtų sveikatos sutrikimų. Pvz, pieno rūgšties bakterijos gamina pieno rūgštį, kuri rūgština žarnyno turinį ir sudaro nepalankias sąlygas žalingoms bakterijoms veistis. Užgožus šias gerąsias bakterijas, atsiranda grėsmė susirgti infekcinėmis ligomis. Tokiu atveju gali pagelbėti papildomas probiotikų vartojimas.
Probiotikai
Probiotikai - tai organizmui naudingos bakterijos (gerosios bakterijos), kurios pagerina virškinimą ir sustiprina imuninę sistemą. Vartojamuose probiotikų produktuose daugiausia yra dviejų grupių bakterijų: pieno rūgšties bakterijų (Lactobacillen) ir bifidobakterijų (Bifidobacterium). Jų natūraliai yra ir paprastuose rauginto pieno produktuose, tokiuose kaip jogurtas ar kefyras. Kartu kaip probiotikai į maisto produktų sudėtį gali įeiti ir mieliagrybiai. Jie labiau atsparūs skrandžio rūgštims nei bakterijos.
Probiotikams pasiekti žarnyną nėra labai paprasta: skrandžio rūgštys ir kitos virškinimo sultys įprastomis sąlygomis naikina su maistu patenkiančius svetimus mikroorganizmus. Taip pat ir specialiai vartojami probiotikai žarnyno florai yra kaip naujokai ir negalės ilgam čia įsitvirtinti (tik keletui savaičių), todėl esant poreikiui juos reikia vartoti reguliariai.
Nors ir neilgam laikui naudingos bakterijos apsigyvena žarnyne, vis gi, savo buvimo metu jos daro teigiamą poveikį sveikatai: palaiko floros pusiausvyrą, slopina žalingų bakterijų augimą, padeda skaidyti maisto medžiagas, skatina B grupės vitaminų gamybą, stimuliuoja imuninę sistemą, aktyvina toksinų bei kitų nereikalingų medžiagų šalinimą iš organizmo. Todėl pagal sveikos mitybos principus kasdien rekomenduojama išgerti stiklinę kefyro ar jogurto.
Svarbu žinoti
Kadangi naudingų bakterijų kiekis laikui bėgant mažėja, maisto produktai su probiotikais turi būti kuo greičiau suvartojami. Be to, efektas išlieka tik keletą dienų ir tam, kad gauti naudos, probiotinius produktus reikėtų vartoti reguliariai.
Kad pasiekti norimą efektą, vienam gramui probiotinio produkto reikalingas mažiausiai vienas milijonas bakterijų. Todėl rūgusio pieno produktų su įprastomis bakterijomis poveikis nėra toks ryškus, kaip produktų su specialiai išaugintomis probiotinėmis bakterijomis, kurios atsparesnės ir didesnė dalis ištveria virškinimo procesą.
Žmonės, kurie dėl laktozės netoleravimo, privalo vengti pieno, geriau toleruoja probiotinius pieno produktus. Pieno rūgšties bakterijos padeda virškinti pieno cukrų - laktozę.
Probiotinių mikroorganizmų yra ne tik jogurtuose ar kituose pieno produktuose. Jei yra ryškus probiotikų trūkumas (disbakteriozė), tikslingiau vartoti farmacinius preparatus su probiotikais kapsulių ar miltelių formoje.
Kiekviena atskira bakterijų rūšis turi savo ypatingą veikimo būdą. Jei viena pieno rūgšties bakterijų rūšis turi tam tikrą poveikį, tai dar nereiškia, kad tokį pat poveikį turės ir kitos rūšies. Todėl prieš probiotikų vartojimą reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.
Nauda pagrįsta moksliškai
Kad būtų galima kalbėti apie probiotikų naudą sveikatai, turi būti atlikti tai įrodantys tyrimai.
Tyrimais įrodyta, kad probiotikai daro teigiamą poveikį viduriuojant, kai viduriavimą sukelia virusai. Jie sumažina viduriavimo trukmę ir stiprumą. Taip pat turi profilaktinį poveikį: reguliariai vartojant probiotikus, sumažinami arba visai nepasireiškia viduriavimai, kurie dažnai kyla po gydymo antibiotikais.
Teigiamas poveikis į imuninę sistemą paaiškėjo tyrimų metu, tačiau dar nėra galutinai įrodytas. Buvo atlikta viena studija, kurios metu pastebėta, kad mokiniai, kurie reguliariai vartojo probiotikus, rečiau sirgo. Logiška: kai trūksta probiotikų, sutrinka virškinimas, tuomet gali sumažėti reikalingų medžiagų pasisavinimas, o trūkstant maisto medžiagų susilpnėja organizmo atsparumas.
Taip pat manoma, kad probiotikai gali sumažinti žarnyne kenksmingų ir vėžį sukeliančių medžiagų koncentraciją. Tačiau ar iš tikrųjų gali sumažinti tikimybę susirgti vėžiu, dar nėra įrodyta.
Prebiotikai
Prebiotikai dažnai maišomi su probiotikais, tačiau tai skirtingi dalykai. Prebiotikai - tai tam tikros balastinės (skaidulinės) medžiagos, kuriomis maitinasi gerosios žarnyno bakterijos. Todėl prebiotikų vartojimas skatina sveikatai naudingų bakterijų augimą, ir jie turi panašią reikšmę kaip ir probiotikai. Prebiotikų gausu skaiduliniame maiste: kruopų košėje, sėlenose, rupaus malimo duonoje. Rekomenduojamas skaidulų paros kiekis suaugusiajam yra 10-30 g, o vaikui - 0,5 g/kg.
2024 gruodžio 26 d., ketvirtadienis 
Pieno produktų reklamoje dažnai girdime kaip giriamos jų sveikatai naudingos savybės: didina organizmo atsparumą, gerina virškinimą. Susidaro vaizdas, kad jeigu nori būti sveikas, tai užtenka tik skanų jogurtą suvalgyti. Vis gi, kas slepiasi po užrašu probiotinis? Ir ar tikrai toks produktas naudingas sveikatai? 
