Maisto medžiagos gali būti pakeičiamos arba nepakeičiamos. Pakeičiamas medžiagas organizmas sintetina iš kitų medžiagų, o nepakeičiamas ne. Todėl tokių medžiagų būtinai reikia gauti su maistu: tai nepakeičiamos aminorūgštys, nesočios riebalų rūgštys, vitaminai, mineralinės medžiagos ir vanduo.
Nepakeičiamų medžiagų kiekis apibūdina maisto vertę. Vertingas tas maistas, kuris turi pakankamą nepakeičiamų medžiagų kiekį.
Tai nesočios riebalų rūgštys: linolo ir linoleno rūgštys ir jų dariniai. Jos įeina į ląstelių membranų sudėtį. Linolo rūgšties darinys - arachidono rūgštis, iš jos sintetinami vietinio poveikio hormonai. Šių rūgščių yra augaliniuose aliejuose.
Vitaminai
Vitaminų organizmas nesintetina. Jie neturi nei energetinės, nei statybinės vertės, tačiau reguliuoja labai svarbius organizme vykstančius medžiagų apykaitos procesus. Kai kuriuos vitaminus ( vitaminus K, B12, H, folio rūgštį) sintetina žarnyno bakterijos, tačiau per mažą kiekį. Trūkstant vitaminų, vystosi įvairūs medžiagų apykaitos sutrikimai. Vartojant per didelį vitaminų kiekį, organizmas paprastai toleruoja, išskyrus nikontinamido, vitamino C ir vitamino B6 perdozavimą. Organizmui senstant padidėja vitaminų-antioksidantų poreikis: vit. A, E, C ir P.
Vitaminai skirstomi į tirpius riebaluose (A, D, E, K) ir tirpius vandenyje (likę kiti vitaminai). Sutrikus riebalų rezorbcijai, sutrinka ir juose tirpių vitaminų patekimas.
Mineralinės medžiagos: makroelementai ir mikroelementai
Mineralinės medžiagos naudojamos kaip statybinė medžiaga (kalcis, fosforas), kaip elektrolitai vandens druskų pusiausvyrai palaikyti, įeina į kai kurių fermentų struktūrą ir reguliuoja organizmo medžiagų apykaitą, įeina į organizmo organinių junginių sudėtį, pvz, geležis į hemoglobino sudėtį.
Sveikam suaugusiam svarbiausi yra 12 mineralinių elementų kalcis, kalis, fosforas, magnis, geležis, cinkas, jodas, varis, manganas, fluoras, selenas, molibdenas; 3 elektrolitai natris, kalis, chloras.
2024 gruodžio 26 d., ketvirtadienis 
