Pasaulinė diabeto diena (PDD) minima nuo 1991 metų, kurios iniciatoriai buvo Tarptautinė diabeto federacija (TDF) ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), siekdamos atkreipti dėmesį į pasaulinę šios ligos epidemiją.
Ši diena minima visame pasaulyje. Ji vienija milijonus žmonių iš daugiau kaip 160 šalių tam, kad būtų skleidžiamos žinios apie cukrinį diabetą (CD).
Kiekvienais metais gvildenama skirtinga PDD tema. Tema, numatyta 2009-2013 metams, yra ,,Diabeto kontrolės mokymas ir profilaktika".
Minint Pasaulinę diabeto dieną (lapkričio 14 d.), Vilniaus visuomenės sveikatos biuras nori atkreipti visuomenės dėmesį į šią ligą ir paraginti gyventojus reguliariai matuoti gliukozės kiekį kraujyje.
Cukrinis diabetas - tai sunki, lėtinė, gyvybei pavojinga liga, dar kitaip vadinama cukralige, kuria susergama, sutrikus medžiagų apykaitai dėl kasos hormono insulino stokos ar jo neveikimo. Insulinas padeda gliukozei patekti į ląsteles ir jas aprūpinti energija. Trūkstant šio hormono, ar jam neveikiant, gliukozė kaupiasi kraujyje, o organizmo ląstelės badauja.
Kasmet vis daugiau diagnozuojama naujų šios ligos atvejų. Dalis žmonių net neįtaria, kad serga cukriniu diabetu, nors jau kenčia nuo jo sukeltų komplikacijų.
Visame pasaulyje diabetu serga daugiau nei 250 mln. žmonių. Prognozuojama, kad per 20 metų šis skaičius išaugs iki 380 mln. Diabetas ir gyvybei pavojingos jo komplikacijos tapo pasauline epidemija. Turtingose šalyse cukrinis diabetas pagal mirties priežastis užima ketvirtą vietą. Kasmet 3,2 mln žmonių pasaulyje miršta dėl diabeto komplikacijų.
Vilniaus miesto Visuomenės sveikatos biuras, remdamasis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro ( HI SIC) duomenimis, pastebi, kad sergamumas cukriniu diabetu didėja tiek visos Lietuvos mastu, tiek Vilniaus mieste.
Lietuvoje ir Vilniaus mieste asmenų, sergančių cukriniu diabetu, skaičius 1000 gyv. kiekvienais metais didėja, atitinkamai 2001 m. - 10,93 ir 13,92, o 2009 m. - 21,69 ir 23,49.
Vilniaus mieste stebimas didesnis sergamumas šia liga lyginant su visos Lietuvos sergamumo vidurkiu.
Skiriami du cukrinio diabeto tipai: pirmas (nuo insulino priklausomas CD) ir antras (nuo insulino nepriklausomas CD).
I tipui būdingas absoliutus insulino trūkumas, dėl kasos nesugebėjimo jį gaminti. Susergama iki 40 metų amžiaus. Kad sergantysis išgyventų, būtinos insulino injekcijos. Pagal TDF duomenis, I tipo CD pasaulyje serga apie 4,9 mln žmonių, tai sudaro 0,09% visos populiacijos. Literatūros duomenimis, I tipo CD sudaro iki 10 procentų visų sergančiųjų diabetu. Vaikų ir paauglių, sergančių I tipo diabetu, kasmet padaugėja 3 proc., o pradinių klasių moksleivių - net 5 proc. Nustatyta, kad kasmet pasaulyje šia liga suserga apie 70 tūkst. vaikų, jaunesnių nei 15 metų. Iš 440 tūkst.
II tipui CD būdingas santykinis insulino trūkumas. Tai reiškia, jog žmogaus kasa gamina insuliną, tačiau dėl tam tikrų priežasčių jo veikimo nepakanka. Šio tipo cukriniu diabetu suserga vyresni nei 40 metų amžiaus žmonės. 2009 metų duomenimis dažniausiai cukriniu diabetu serga 65 metų amžiaus ir vyresni (88,53 atvejai 1000-iui gyv.) bei 45-64 metų amžiaus (36,15 atvejai 1000-iui gyv.) Vilniaus miesto gyventojai.
Sergamumas II tipo CD žymiai didesnis ir sudaro 85-95% visų CD atvejų, todėl sergamumo diabetu augimas siejamas su šio tipo diabeto sergamumo augimu. Antro tipo diabeto plitimo augimas laikomas svarbia pasauline problema, iškilusia dėl populiacijos senėjimo, kultūrinių ir socialinių pokyčių, didėjančios urbanizacijos, mažėjančio fizinio aktyvumo ir perteklinės mitybos.
Yra glaudus nutukimo ir diabeto tarpusavio ryšys. 90% atvejų nutukimas yra pagrindinė diabeto priežastis. Daugėja per daug sveriančių vaikų, paauglių ir jaunų žmonių. Kuo jaunesnis žmogus suserga, tuo greičiau jį vargina ankstyvos akių, širdies, kraujagyslių ligos ir kitos komplikacijos.
Susirgti cukriniu diabetu labiau linkę nutukę vaikai, ypač tie, kurių šeimoje yra šia liga sergančių žmonių.
Šiandien II tipo diabetu suserga vis daugiau vaikų ir paauglių. Numatoma, kad vaikų, sergančių II tipo diabetu, per artimiausius 15 metų gali padaugėti net 50 proc. Ši cukrinio diabeto forma anksčiau buvo laikoma suaugusiųjų liga.
Įtarti cukrinį diabetą galima, jei pasireiškia tokie šiai ligai būdingi požymiai: alkis, troškulys, gausus šlapinimasis, svorio kritimas, nuovargis, kraujo gliukozės gausumas, dažnos šlapimo takų, kvėpavimo, odos ir kt. Infekcijos ir kiti požymiai.
Daugelio diabeto atvejų galima išvengti, pakeitus mitybos įpročius, mankštinantis, mokantis ligą pažinti ir jos saugantis. Keičiant gyvenseną galima koreguoti kūno svorį, tuo pačiu ir sumažinti ligos pavojų.
Fizinis aktyvumas svarbus cukrinio diabeto prevencijoje, nes mažina cukraus kiekį kraujyje. Aktyviai dirbant ar esant dideliam energijos poreikiui, raumenų ląstelės naudoja daugiau gliukozės. Didėja jų jautrumas insulinui. Tačiau būtina įsidėmėti, kad fizinis aktyvumas sergantiesiems I tipo cukriniu diabetu turi būti planuojamas. Jei judama daugiau, nei tikėtasi, kyla hipoglikemijos (per mažas cukraus kiekis kraujyje) pavojus. Hipoglikemijos riziką vaiko mankštos metu lemia fizinių pratimų dažnumas, trukmė, intensyvumas bei laikas, praėjęs po injekcijos ar valgio prieš mankštą.
Svarbu laiku diagnozuoti cukrinį diabetą. Žmonėms, turintiems padidintą riziką diabetui, rekomenduojama profilaktiškai tikrintis gliukozės kiekį kraujyje. Racionali mityba, kūno masės normalizavimas, fizinis aktyvumas - svarbiausi šios ligos profilaktikos veiksniai.
Informaciją parengė:
Daina Mainelė
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro
Visuomenės sveikatos stebėsenos skyriaus specialistė
Tel. 8-5 2711244, el.p. daina.mainele@vvsb.lt Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
|
2024 spalio 30 d., trečiadienis 
