| Ar nereceptiniai vaistai saugūs? |
Jei medikamentas neturi pašalinio poveikio, apskritai galima suabejoti jo veikimu. Visada yra dvi medalio pusės. Taigi, ir nereceptiniai vaistai turi pašalinių poveikių. Kas juos atsitiktinai vartoja, prieš tai turėtų pasitarti su savo gydytoju ar vaistininku. Ir ne veltui kiekvienoje nereceptinių vaistų reklamoje, skirtoje gyventojams, privalo būti pažymėta:
Dėl vaistų vartojimo ir galimo šalutinio vaisto poveikio būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Pacientai dažnai nevisada pasako gydytojui apie savo nuožiūra vartojamus nereceptinius vaistus, manydami, kad šie neturi jokių pašalinių poveikių ar jokios įtakos kitų, gydytojo skirtų vaistų veikimui. Dažniausiai klaidingai galvojama, kad ypač augaliniai vaistai neturi pašalinių poveikių ir yra visiškai nepavojingi. Šią klaidą daro daugelis žmonių. Vartojant vaistinių augalų preparatus, taip pat nesame garantuoti, ar nepasireikš pašaliniai poveikiai, ar neįvyks vaistų sąveika. Pvz, jonažolė gydo depresiją. Daugelis gali net nežinoti, kad kartu vartojant jonažolę ir kontraceptinius arba psichotropinius vaistus, galima paveikti šių vaistų veiksmingumą.
Įvairūs be recepto parduodami preparatai gali veikti į kraujo krešėjimą: omega-3 riebiosios rūgštys, česnako, ginkmedžio ekstraktai arba acetilsalicilo rūgštis (aspirinas). Prieš apsilankant pas dantų gydytoją arba prieš operaciją reikėtų atsisakyti tokių preparatų vartojimo. Jei pacientas gydomas specialiais kraujo krešėjimą slopinančiais vaistais, pvz, po širdies infarkto, tada jis taip pat turėtų atsisakyti papildomo minėtų preparatų vartojimo. Taip pat mineralinės medžiagos, tokios kaip kalcis, selenas arba geležis dera ne su visais vaistais.
Kad žinotumėte apie visus galimus šalutinius poveikius ir vaistų sąveikas, visada klauskite apie tai savo vaistininką ar gydytoją.
|
|
|
2024 gruodžio 21 d., šeštadienis 
