Aprašymas. Paprastoji pakalnutė daugiametis 20-30 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis šliaužiantis, šakotas, gausiai apaugęs smulkiomis šaknimis. Lapai pamatiniai, dažniausiai 2, rečiau 3, dideli, 9-25 cm ilgio, 5-9 cm pločio, lancetiški, lygiakraščiai. Lapų pamatai apkabina žiedstiebį. Žiedstiebis status, belapis, tribriaunis. Žiedai balti, varpelio pavidalo, malonaus kvapo, sukrauti daugiažiedėse vienašalėse kekėse. Žydėti pradeda septintais gyvavimo metais. Žydi gegužės-birželio mėn. Vaisius prinokina rugpjūčio-rugsėjo mėn. Vaisius rutuliška, oranžiniai raudona uoga. Visos augalo dalys nuodingos (net žiedų kvapas)!
Paplitimas. Visa Europa, Krymas, Kaukazas,Vidurinė Azija, Rytų Sibiras, Kinija, Japonija, Šiaurės Amerika. Auga ir visoje Lietuvoje. Dažna.
Augimvietės. Drėgnuose lapuočių ir mišruose miškuose, upių šlaituose. Dažnai sudaro sąžalynus. Pakalnutės auginamos darželiuose, kapinėse kaip dekoratyvinis augalas.
Vaistinė žaliava. Paprastoji pakalnutė įtraukta į Apribotų ir draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų sąrašą. Rinkti ir prekiauti galima tik turint Aplinkos ministerijos leidimą.
Pakalnutės žolė (Convallariae herba; ankstesnis: Herba Convallariae) renkama augalui pradėjus žydėti gegužės pabaigoje-birželio pradžioje. Žolė pjaunama apatinio lapo prisisegimo vietoje (3-5 cm aukštyje nuo dirvos paviršiaus). Rauti negalima. Surinkta žolė turi būti tuoj pat džiovinama džiovykloje 50-60 °C temperatūroje, dažnai vartant, nes veikliosios medžiagos nepatvarios ir greit suyra. Gerai paruošta žaliava turi būti žalia, bekvapė ar silpno savotiško kvapo, kartaus skonio, turėti ne mažiau kaip 5 % žiedkočių su žiedais.
Veikliosios medžiagos. Žolėje yra iki 0,1 % apie 20 širdį veikiančių glikozidų: konvaliatoksino, majalozido, valiatiksino, gliukokonvaliazido, konvaliazido ir kt., saponinų (konvaliarinas), flavonoidų, cukrų, fenolkarboninių rūgščių, aminorūgščių, karotinoidų.
Preparatai. Augaliniai preparatai iš pakalnutės žaliavos gali būti ruošiami tik tada, kai prieš tai joje įvertinamas širdį veikiančių glikozidų aktyvumas (VVV varlių veikimo vienetais). 1 g pakalnučių žolės turi turėti nemažiau kaip 120 VVV (varlės veikimo vienetų). Užpilai, nuovirai. Tinktūra (Tinctura Convallariae), kuri įeina ir į įvairių širdį veikiančių lašų sudėtį kartu su valerijono, gudobelės ar šunvyšnės tinktūromis. Injekciniai preparatai (i.v.). Homeopatiniai vaistai.
Poveikis. Pakalnutės širdį veikiantys glikozidai stiprina širdies susitraukimus, retina širdies ritmą, skatina šlapimo išsiskyrimą, pasižymi raminančiu, skausmą mažinančiu poveikiu. Organizme stipriai nekumuliuoja (nesikaupia) kaip rusmenės, todėl vartojant terapinėmis dozėmis nėra didelio pavojaus apsinuodyti. Vidiniai preparatai veikia silpnai, injekciniai turi greitą ir stiprų poveikį.
Indikacijos. Pakalnutės preparatais gerinama širdies veikla esant lengvam širdies nepakankamumui, gydomos neurozės. Dėmesio! Gydymą pakalnutės preparatais skiria tik gydytojas!
Kontraindikacijos. Pakalnutės preparatai nevartojami nėštumo ir žindymo metu, neskiriami vaikams. Nevartojami, kai jau vartotas kitas vaistas, turintis širdį veikiančių glikozidų. Nevartojami esant sunkiam širdies nepakankamumui (III ir IV laipsnio), bradikardijai ar ventrikulinei tachikardijai, esant sutrikusiai elektrolitų pusiausvyrai (pvz, didelis kalcio kiekis, mažas kalio kiekis kraujyje). Hiperkalcemija ar hipokalemija sustiprina toksinį adonio poveikį.
Vaistų saveika. Pavojinga vaistų sąveika gali kilti vartojant tuo pat metu vaistus, kurie sutrikdo elektrolitų pusiausvyrą, pvz, diuretikus, vidurius laisvinančius ar gliukokortikoidus ar vaistus, kurie veikia į širdies ritmą, pvz, chinidiną. Prieš gydymą dėl vaistų sąveikos reikia pasitarti su gydytoju.
Apsinuodijimas. Apsinuodijimas arba perdozavimas pakalnutės širdį veikiančiais glikozidais pasireiškia panašiai kaip ir apsinuodijus rusmene: pykinimu, viduriavimu, galvos svaigimu, sutrikusiu spalvų regėjimu ir padažnėjusiu pulsu. Laimei, sunkių apsinuodijimų suvalgius nuodingas augalo dalis (pvz, uogas) pasitaiko retai, kadangi širdį veikiantys glikozidai per virškinamąjį traktą sunkiau įsisavinami.
2024 gruodžio 22 d., sekmadienis 
Vaistininkė 
