Botaninis augalo pavadinimas: Pavasarinis adonis Adonis vernalis L. Šeima: Vėdryniniai Ranunculaceae Juss.
Aprašymas. Pavasarinis adonis daugiametis 20-40 cm aukščio laukinis žolinis augalas. Stiebas gausiai apaugęs lapais, užsibaigiantis dideliu geltonu, 3-7 cm pločio žiedu. Lapai 2-3 kartus plaštakiškai sukaldyti į linijiškas skiautes. Žydi balandžio-birželio mėn. Pirmąkart pražysta sulaukęs 10-20 metų. Vaisius sutelktinis riešutėlis. Visos augalo dalys nuodingos!
Paplitimas. Rusija, Vakarų Sibiras, Vidurio Azija. Vakarų Europoje retas ir saugomas augalas.
Augimvietės. Mėgsta smėlingus ir molingus dirvonus. Lietuvoje savaime neauga. Auginamas botanikos soduose, darželiuose, gėlynuose kaip vaistinis ir dekoratyvinis augalas.
Vaistinė žaliava. Medicinoje vartojama žydėjimo metu surinkta antžeminė augalo dalis adonio žolė (Adonidis vernalis herba; ankstesnis: Herba Adonidis vernalis). Žolė pjaunama 2 kartus per vegetaciją. Pašalinamos sumedėjusios stiebų dalys. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 40-50 °C temperatūroje. Gerai išdžiovinta žaliava turi būti žalios spalvos, silpno specifinio kvapo, kartaus skonio.
Veikliosios medžiagos. Žolėje yra 0,13-0,83 % širdį veikiančių kardenolido tipo glikozidų. Iš viso žinoma apie 20 rūšių adonio kaupiamų glikozidų, pagrindiniai: K strofantinas-b ir cimarinas. Specifinis adonio kardenolidas adonitoksinas, kuris hidrolizuojasi iki adonitoksigenino ir 1-ramnozės. Be glikozidų žolėje yra 2,6-dimetoksichinono, fitosterinų, 0,59-1,2 % flavonoidų (adonivernitas), 6,8-9,4 % steroidinių saponinų, 0,6-1,2 % organinių rūgščių, vitamino C, karotino, cholino, kumarinų, 4 % alkoholio adonito. Širdį veikiančių glikozidų sudėtis kinta priklausomai nuo augalo vegetacijos fazės. Didžiausias kiekis glikozidų būna augalo žydėjimo ir brendimo periodu.
Preparatai. Augaliniai preparatai iš adonio žaliavos gali būti ruošiami tik tada, kai prieš tai joje įvertinamas širdį veikiančių glikozidų aktyvumas (VVV varlių veikimo vienetais). 1 g žolės turi turėti ne mažiau kaip 50-60 VVV. Iš žolės gaminami užpilai (retai), sausas ekstraktas, kuris įeina į tablečių sudėtį kartu su kalio bromidu. Preparatas Adonizidas (Adonisidum) spiritinė adonio žolės ištrauka.
Poveikis. Adonio preparatuose esantis įvairių širdį veikiančių glikozidų mišinys stiprina širdies raumens darbą, kelia bendrą tonusą, skatina šlapimo išsiskyrimą, sumažina edemas, pasižymi raminančiu poveikiu. Veikia greitai. Organizme stipriai nekumuliuoja (nesikaupia), greitai pasišalina, todėl vartojant terapinėmis dozėmis nėra didelio pavojaus apsinuodyti.
Indikacijos. Adonio preparatai vartojami esant lengvam lėtiniam širdies nepakankamumui, o taip pat kaip centrinę nervų sistemą raminantys vaistai esant nervinei tachikardijai, vegetodistonijai, neurozėms. Dėmesio! Gydymą adonio preparatais skiria tik gydytojas!
Kontraindikacijos. Adonio preparatai nevartojami nėštumo ir žindymo metu, neskiriami vaikams. Nevartojami, kai jau vartotas kitas vaistas, kuris turi širdį veikiančių glikozidų. Nevartojami esant sunkiam širdies nepakankamumui (III ir IV laipsnio), bradikardijai ar ventrikulinei tachikardijai, esant sutrikusiai elektrolitų pusiausvyrai (pvz, didelis kalcio kiekis, mažas kalio kiekis kraujyje). Hiperkalcemija ar hipokalemija sustiprina toksinį adonio poveikį.
Vaistų sąveika. Pavojinga vaistų sąveika gali kilti vartojant tuo pat metu vaistus, kurie sutrikdo elektrolitų pusiausvyrą, pvz, diuretikus, vidurius laisvinančius ar gliukokortikoidus ar vaistus, kurie veikia į širdies ritmą, pvz, chinidiną. Prieš gydymą dėl vaistų sąveikos reikia pasitarti su gydytoju.
Apsinuodijimas. Apsinuodijimas arba perdozavimas adonio širdį veikiančiais glikozidais pasireiškia panašiai kaip ir apsinuodijus rusmene: pykinimu, viduriavimu, galvos svaigimu, sutrikusiu spalvų regėjimu ir padažnėjusiu pulsu. Sunkus apsinuodijimas iš pradžių sukelia kraujospūdžio padidėjimą, tada kritimą ir širdies ritmo sutrikimus. Mirtis ištinka staiga dėl skilvelių virpėjimo.
2024 gruodžio 22 d., sekmadienis 
Vaistininkė 
