Aprašymas. Takažolė vienmetis, besidriekiantis pažeme žolinis augalas. Iš vienos šaknies išauga visas pluoštas nariuotų, plikų, 5-30 cm ilgio, šliaužiančių ar kylančių, nevijoklinių, šakotų stiebų. Lapai maži, smulkūs, pražanginiai, beveik bekočiai, lancetiški ar ovalūs. Žiedai labai smulkūs, baltai žali, po 1-5 sukrauti lapų pažastyse. Žydi birželio-spalio mėn. Vaisius tribriaunis riešutėlis.
Paplitimas. Auga visoje Lietuvoje. Labai dažna. Tai laukų piktžolė, auganti ne tik laukuose, bet ir daugiausia mindomose vietose: ant takų, kiemuose, pakelėse.
Vaistinė žaliava. Žydėjimo metu renkama antžeminė dalis - takažolės žolė (Polygoni avicularis herba; ankstesnis: Herba Polygoni avicularis). Rudenį gali būti renkamas atolas. Pjaunama palei šaknis ir džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje, pavėsyje ar džiovykloje 50-60 °C temperatūroje. Gerai išdžiovinta žolė yra silpno kvapo, sutraukiančio skonio, stiebai lenkiami lengvai lūžta.
Indikacijos. Vartojama sergant inkstų ir šlapimo pūslės akmenlige akmenims šalinti (ypač efektyvu pradinėse stadijose), viršutinių kvėpavimo takų ligomis atsikosėjimui lengvinti. Nuoviru gali būti skalaujama burnos ertmė ir gerklė esant gleivinių uždegimui.
Be to, liaudies medicina dar takažolę vartoja apetitui žadinti, karščiavimui mažinti, viduriavimui, gastritui gydyti. Išoriškai voniomis, kompresais gydomi furunkulai (votys), egzemos, dermatitai, spuogai, radikulitas ar podagra. Takažolių nuoviru plaunama galva, kad sustiprinti plaukus, pagerinti jų augimą, išnaikinti pleiskanas.
Kontraindikacijos. Nevartoti padidėjus kraujo krešumui, esant tulžies latakų ir šlapimtakių susiaurėjimui, nėštumo metu.
Nuoviro ruošimas ir vartojimas 1 valg. šaukštas smulkintos takažolių žolės užpilamas stikline šalto vandens, paverdama 5-10 min, nukošiama. Geriama po pusę stiklinės 3-4 kartus per dieną 30 min prieš valgį. atsikosėjimui palengvinti.